gaila, kad nemoku tapyt, nes jei mokėčiau...
nutapyčiau mėlyną dangų ir debesis,
nutapyčiau sniegą ir žolę,
nutapyčiau šerkšnu papuoštus medžius,
kad parodyčiau kitiems...
nutapyčiau gulbę, varną, kitą paukštį,
nutapyčiau upę ar kalvas,
bet aš nemoku...
o jei mokėčiau parašyti, aprašyčiau aš....
aprašyčiau laimę, taiką, malonumą,
aprašyčiau šokoladą, cukrų ir citriną,
aprašyčiau vėjo greitį, aukštį ar stiprumą...
gaila, bet nemoku...
Am. O kam viso to? Čia tik šiaip, toks pastebėjimas.
Jeigu Dievas duoda dovaną, vadinasi turi ją panaudoti ne kaip eilinį šabloną, o kaip kažką naujo.
Vat.
O pats eilius, toks ...jeigu kalakutas protingesnis būt buvęs, sriuboj dabar nevirtų.