Sausra

1.


Sausra praeis -
lietaus duos Dievas.
Pajudės žuvis
ant dugno.
Suoš medžiai. Žolės suoš
ir bus užtikrintas -
karvutėms šienas,
ir pražys - medis belapis -
mūsų kieme - metų metus
dungsantis.

Ir žiedais, pumpurai
apsipils
mamos kapas,
ir prieš saulę raivysis -
kaimo trobos ir bobos.
Daug eilėraščių -
prisikepęs,
džiaugiuos,
lyg būčiau pirkęs sūrį
iš kaimo bobos.

2.

O kokia kaitra,
buvo užėjusi pernai -
nusvilo, iškepė -
visas mūsų derlius - naujas.
Šuliniai išdžiuvo,
smilgos perdegė.
Uogų spalva
neišsiliejo
į žiedų, pumpurų galvas,
ir netyško
į samanas -
baravykų, raudonikių
kraujas.

3.

Sausra
lyg pamotė,
ir mane apkabino,
ir kaip šiaudų kūlį,
ir kaip šuniui - kaulą -
numetė lazdą.
- Mano vasara
serga,
griovy - išalkusi,
perdžiuvusi guli,
o mes
į stovintį, laukiantį -
ant asfalto - Lazą.

Nukeipome karštyje,
lyg naguose - vanago.
Rinkomės, rinkomės - šilumą
ir išsirinkome
ir dabar -
iš laukų, daržų -
vandenį vagiam -
medžių šakom, šaknim,
rankom.

Iš išgąsčio -
virpa mūsų rankos,
lyg būtų
vištas vogusios.
Žolė, kaip tošis raitos,
ir mums dienomis
sapnuojasi -
uogų kelmai,
grybų tiltai,
ir rodos, atjoja
į mūsų miškus -
lietaus čiurkšlės,
lyg moterys raitos.

5.

Gandrai -
varlių neberankioja.
Nudžiūvo, nuvyto -
beržų, apinių
žalios arkos.
Genam vasarą iš namų
lyg rambų arklį
ir nešam
į miškus, laukus -
lietaus
žydrą raktą.