Baltija - krištolinis deimantas savo tautoms

Iš prigimties nemėgstu politikos. Tai keista ir nedaug kam suvokiama materija, nuo kurios mes visi „priklausomi“… Bet, pažvelkime atgal, viskas buvo kitaip. Laikydamiesi po SSSR „padu“ - gyvavome, laikėmės, kad ir kas bebūtų nutikę. Gaila, suvokimas su laiku keičiasi, tačiau tada, laisvės troškimas buvo nenumaldomas noras ir didžiulis - it troškulys po kelionės Sacharos dykuma.

Toli žiūrėti nereikia. Mes – pabalčio žmonės, savo krauju išsikovoję nepriklausomybę ir atgavę valdžią. Pasiekią daugeliui tautų nesuvokiamą tiklsą ir galimybę iš naujo gyventi. Taip, tada viskas buvo kitaip. Kitoks požiūris į laisvę ir nepriklausomybę nuo galingiausios to meto imperijos. Baltijos kelias, Sausio 13-oji ir kiti įvykiai skatinę nepriklausomybės siekimą. Užviręs kraujas pasiekti tai ko siekiame jau puse amžiaus. Jiems tai pavyko, pavyko atgauti žemę ir turtą, didžiausią mūsų vertybę – tėvynę Lietuvą, tik tiek, kad jos vaizdas laikui bėgant keičiasi, vėl grįžtame prie senosios tvarkos. Apibendrinant galėčiau pasakyti tik vieną sakinį: „Sukūrėmę valstybę, kurioje buvo gera gyventi, tačiau atidavus valdžią nemokšoms ir netikėliams po truputį ją prarandame. “


Reikia dar vieno stebūklo, kuris priverstų mus atsitokėti.


Atmostas Baltija! Bunda Jau Baltija! Ärgake Baltimaad!


Keliaujantis laiku, Maldininkas.