Vasarą - būk saulės spinduliu,
Kuris sušildo ją, Tave ir juos.
Būk spinduliu, kurio jau niekas nepavogs.
Rudenį - ankstyvą lyjant,
Būk tuo didžiausiu lašeliu,
Kuris dabar vilnija josios skruostu.
O žiemą - būk ta snaigė,
Kuri tokia balta, tokia trapi, tokia tyra.
Būk ta dalelė sniego,
Kuri nukris ant mylinčių delnų,
Kuri savu šalčiu sušildys juos.
Pavasarį - būk pumpuras medelio,
Toks mielas, toks švelnus.
Būk to medelio siela,
Tų akių, kurios žiūrės į jį džiaugsmu.
Būk saulės spinduliu,
Būk dangumi ir vieversiu jame,
Būk žiedu,
Būk pumpuru,
Būk tuo - kuo ir esi…
:) tiesiog radau, perskaičiau ir nusišypsojau... Kokia ta meilė buvo miela, tokia tyra, jog net parašiau sveikinimą, štai tokį, bet niekada jo neišsiunčiau... Tačiau vis tiek labai miela prisiminti, nors ir seniai būta... :) Gal patiks ir jums...:)