Pasaulis 10

Su Ieva kalbėjausi mažai. Ji susitiko su manimi, kad papasakotų kaip gyvena tarp merginų ir vaikinų, atsidavusi savan, man sunkiai suprantamam pasaulin. Būti vienai tarp žmonių teikė jai prasmę. Ji  slėpėsi po kiautu – daugybe skirtingų asmenybių, kurių visuma kūrė nematomą paveikslą, ir jo lipdymas po mažą gabalėlį man teikė malonumą. Po kelių mėnesių staiga pasijutau prie jos prisirišęs; o ji buvo labai atkakli, kad aš iš tikrųjų prie jos priprasčiau, matyčiau jos tik kitą pusę, labai tobulą. Mes leisdavome kartu laiką; netiketai atsidurdavome tai Londone, tai Brightone, ir visos tos akimirkos atrodė tarsi pavogtos, neužsitarnautos, jai jausdavausi skolingas.
Gulėjau lovoje, sužadintas laukinio geismo, sudirgintas aistros, palikęs savo pasaulį, žiūrėjau į Ievą ir fantazavau. Sustingęs ankštoje šviesos kapsulėje skridau koridoriais jėgos malonumo.
Ji keletą minučių tyli, laukia, bet aš žinau: skuba. Atsisega liemenėlę.

-  Noriu tavęs, - palinkusi sušnibžda.
Plūduriuoju - tarytum vandenyne, mes plūduriuojam, ir viskas apsiverčia kita puse. Staiga Ieva tampa man nebeįdomi. Ji sėdi priešais nuogomis kojomis, bet mano kūne dabar tiek daug kvaišalų, tiek daug dirbtinio stimulianto, kad jaučiuosi lyg be patirties, praradęs gebėjimą ją užvaldyti, akimirkai užsimiršęs, tapęs kitu kūnu bei turiniu. Giliai viduje aš žinau, kad Ieva viso to nesupranta - nes yra dalykų, kurių ji negali nepraleisti pro savo moterišką filtrą. Jie priklauso man ir tik man.
Vos paliečia saldžiomis lūpomis, pajuntu bjaurumą.
Man sako:

- Kas tau darosi?
- Palik mane ramybėje.
- Šį kartą aš...
- Eik po velnių! - surinku.

Mano kraujas - vyro kraujas, - jos kraujas - moters kraujas, - upelis lašų, didelių kraujo perlų lovoje, ant grindų... Aš juos matau. Bet negi esu už ją įžvalgesnis? Rituosi žemyn vis toliau.
Kai užsitempia džinsus ir susiranda kišenėje mobilų telefoną, aš suprantu, šį vakarą jau pralošiau. Paskui, kai ateina ta minutė, kada ji mane palieka, puolu po antklode į lovą.
Naktį ji man skambina, bet aš neatsiliepiu. Koridoriuje pasigirsta žingsniai, ji braškina man į duris, tikriausiai užsinorėjusi kažką pasakyti. Išjungiu savo telefoną, o kai ji bando laužtis, neišsikentęs išeinu - šypsausi jai. Kas nenorėtų pasimylėti su tokia pamišusia moterimi? Ieva įsmunka į vidų, mane apkabina, ima glostyti sprandą, dabar pasijuntu užsitarnavęs tikrą jos palankumą. Ta mintis siaubingai mane užkaitina.