Naivumai. Kvaila pastabėlė sau #1

Iš dalykų, kurie teikia tam tikrą intelektualinę satisfakciją, nesunku išskirti rūšis, pagal kurias veikia jų stimuliuojantys dirgikliai. Postmodernas diktuoja, jog dauguma meno produktų vartojami per atstumo sietelį. Vietoj tikros istorijos, emocijos, sentimentų - jų analizė per ironiją, sarkazmą, nihilišką išnaudojimą naujoms formoms kurti, per eksperimentą kūrėjo labui. Čia viskas aišku. Bet šalia reikalingas to praplėtimas, idant būtų išlaikomas atstumas nuo paties postmoderno - jo  taip pat negalima priimti „rimtai“ - be išlygų. Tam yra išimtys, atvejai, kurie privalo nebūti įtraukti į šį žaidimą - tai kas yra traumatiškai autentiška, mėgstama atvirai, betarpiškai su beveik-kalte. Tokius atvejus galima netgi bandyti išlaipsniuoti - teisingas pasirinkimas (jei reiktų ieškoti iliustracijos - teisingo pasirinkimo pavyzdys būtų žavėtis Alfredo Hitchcoko visuotinai pripažintu šedevru - „Psycho“), kontrintuityvus pasirinkimas (šiuo atveju tai reikštų žavėtis nesekme laikomu A. Hitchcoko filmu „Jamaica Inn“), neteisingas pasirinkimas (žavėtis „Tron 3D“). Žinoma, čia laipsniuojama aukštėjimo tvarka. Nonkonformizmo imperatyvas savo reikalavimuose būti ideologiškai aukščiau normos apeina ratą - nuo gero skonio (postmoderno taisyklių suponuojamas pasirinkimas - tokių kaip režisieriaus Larso von Triero kūryba), atsiplėšiant nuo paties postmoderno - elitistinio moduso (teisingas pasirinkimas), per nesustojantį ieškojimą „kitaip“ (kontrintuityvus pasirinkimas) iki savęs iškėlimą virš bet kokių ribų - deklaruojant savo laisvę rinktis, nepaisant skonio taisyklių (neteisingas pasirinkimas). Nuo populiariosios kultūros per elitizmą atgal iki prasto skonio. Toks nulinio postūmio judesys turi rimtų pasėkmių - jis išlaisvina galimybę mėgautis viskuo. Užtenka tik suprasti žaidimo taisykles ir galima apginti bet kokį pasirinkimą ar prasto skonio deklaravimą. Bet ką pastebėjau šįryt, tai keistą poziciją kažkur „tarp“ - žinant mechanizmą pasirinkti neteisingai atsisakant jį ginti, suprantant, jog tai gali, bet neturi būti pateisinama. Postmoderno apšvietos amžiaus aušra, dievaži.