Pastaba.

... Atėjo į mano filmuojamą dramą viena mergaitė ir tarė: tu labai depresyviai  rašai.
- Taip jai atsakiau.
Sako: kodėl tavo džiaugsmas tūno giliai viduje ir laukia savo eilės?
Atsakiau jai: tu esi mano džiaugsmas ir mano drama. Tai supratusi ji man pabučiavo i žandą.
Likau labai sužavėtas. Ji buvo pirmoji, kuri mane suprato. Nepasmerkė juodais žodžių išsiveržimais.
Gal ir veidmainiškai, o gal ir ne, - nežinau...
Aktorių veidai visada gyvi, kai jie vaidina tau pirmą kartą...
Privertei, o gal ir ne, bet sunkiai miegojau dvi naktis. Plėšė per pusę.
Pasidaviau jaukumui, užtikrintumui, palengvėjimui ir taip jau ramiai ir pastoviai tekančiai upei.
... Dabar laikausi ant supratimo sėklų. Žiemos baigiasi ir išsiskleidžia pirmieji žiedai tų laimių.
Žinau tą pirmąją šiltą dieną. „Kaip reikia? „ Niekas to nejaučia ir nežino todėl ir esu galutinai neatsipalaidavęs.
Kaip tada galėsiu grot? Styga bus suklebusi ir garsas lėkštas...


........... Nurašyta iš sąsiuvinio... Tekstas sukurtas 2010 prieš žiemą.