True storry arba nelabieji internete

Svarbu:
1. Penkiasdešimt procentų šios istorijos - visiškas melas, kas liko - tiesiog sutapimas.
2. Tikiuosi, kad fanatiški Cristoper Rowley fanai nenuskalpuos manęs už poros, na tikrai visai neesminių, elementų pasiskolinimą.
3. Jei manot, kad ši istorija apie jus... Na nebūkit tokie susireikšminę.

    Jėga, kuri gali sutrupinti kalnus, perašyti tikrovę, pakeisti pasaulio veidą... Na, ne korozija, bet panašumų yra. Tikėjimas pats savaime - šaunus ir nekenksmingas reiškinys, bet pridėkime įsibėgėjančią entropiją bei, dėl didėjančios įtampos tarp gyvybės ir irimo, kylančią tikinčiųjų baimę... Gražus kokteilis.
    Pasaulyje, kuris gyvena už gretimo kampo ir į kurį veda visų viešbučių durys, pažymėtos sveikuoju skaitmeniu, esančiu tarp vieno ir dviejų... Taigi šiame pasaulyje logika ir sveikas protas truputį atsilieka nuo mistikų ir alchemikų. Bet negana to, tokioje nenuspėjamoje vietoje gyvuoja menas, fantazija ir daug daug tikėjimo. Įvairaus tikėjimo. Blogiausia, kad yra ir internetas.
    Kai begalė vaikų tiki Gariku Floperiu, o dvi begalės suaugusiųjų - 2012 (dar vadinama „Kibirų“) diena... Visas šis trenktas tikėjimas niekur šiaip sau nedingsta. Jis koncentruojasi lengvai prieinamoje virtualaus pasaulio erdvėje. Ten lengva pasimesti, apsigauti, padaryti klaidų. Tyčia ar piktybiškai - ne taip svarbu, o pasėkmės būna... Pavadinkim įdomios. Neapibrėžtoje virtualioje erdvėje, realybė kartais įskyla ir laikinai vaizduotės gniaužtuose įkalinti gaivalai ima įtakoti ar net valdyti sąlyginai tikrus ir laisvus gyvus iš kitos ekrano pusės. Kartais net žmones...
    Krizė - laikotarpis žiauriai išbandantis sveiką protą ir nervus. Giliai virusų pasaulyje užgimė Akcizas - poltergeistas ir naikintojas. Dera paminėti, kad tuo metu vyko aršios internetinės diskusijos dėl galimybės ekranizuoti bent vieną knygą iš garsiosios C. Rowley trilogijos apie piktus siaubūnus iš kosmoso... Na įvyko tikėjimo nutekėjimas. Tiksliau sakant, kažkas panašaus į osmosą. Šiurpu.
    Visata mėgsta pusiausvyrą, todėl laikantis herojinių epų kanonų, vienas taikaus būdo skustagalvis staiga pajuto Jėgą ir pašaukimą kovai prieš pirminį blogį. Taip virtuali realybė pirmą kartą išvydo Didžiuosius Kiaušinius (AC/DC kaip tik reklamavo geriausių dainų rinkinį).
    Vos užgimęs Akcizas ėmėsi aktyvių destrukcinių veiksmų: užėmė strategiškai svarbų plagijuok. lt saitą, bei ėmėsi formų (forumiečių) nešėjų paieškų.
    Taip atsirado pirmieji daugiarankiai/daugiafunkciniai adminai ir pirmosios paprastos antrinės formos.
    Ir tai tebuvo pradžia.
    Įsitikinęs savo Dieviška prigimtimi ir iš jos kylančiu nenugalimumu, DK (Didieji Kiaušiniai) puolė į nelabųjų irštvą. Akcizas dūrė DK akin panaudodamas necenzūriškai sudėtų pirštų/čiuptuvų kompoziciją, tačiau smūgis buvo per stiprus. DK grakščiai išsisuko ir vožė pabaisai laiku po ranka pasitaikiusiu dienoraščiu iš paskos dar pasiųsdamas porą vulgarių pamfletų, tačiau likęs pasyvioje ketvirtinėje pozicijoje, DK nespėjo apsaugoti nepridengtos nugaros, į kurią nieko nelaukdamos antrinės Akcizo formos susmeigė cenzūros stiletus ir jau taikėsi žiebti galvon spygliuotu „Ryto Bano“ bumbulu. Čia DK bėdos nesibaigė. Pasinaudojęs apgaulingu manevru, Akcizas sugebėjo pasisavinti dalį kovinio DK inventoriaus. Viso labo keletą posmų ir porą metrų, tačiau tai jau buvo moralinis pažeminimas. Atsitraukęs per saugų atstumą Akcizas rodė liežuvį, kitaip negražiai ir nepagarbiai tyčiojosi ir kategoriškai atsisakė tęsti garbingą kovą.
    „Klono skydu“ atrėmęs „Ryto Bano“ smūgį, DK prisiminė savo, atseit, Dievišką kilmę ir kreipėsi pagalbos į aukštesniasias instancines jėgas. Keista, bet suveikė.
    Piktai niurzgėdamas Akcizas gražino pasisavintą DK rekvizitą.
    Įkaitintas sėkmės DK įsikūrė už poros kvartalų nuo Akcizo bazės, o savo pelėsiais ir kerpėm apaugusį baraką pavadino išsisėmęs. com. Daug vėliau, jau pakeitęs pavadinimą (dėl demokratinių priežasčių) šis namelis daugeliui asocijuosis su cinamoną saujom žarstančiais, nuobodžiai poliūdniai polinksmiais  vampyriukais ir kita mažvaikiška chelibirdia.
    Ką čia dar ir bepridursi...
    Kurį laiką abi pusės keitėsi smūgiais neutraliose teritorijose, manevravo ir stiprino jėgas. Akcizas pasiteikė klonavimo technologijas ir neįtikėtiną savo galią iš bet kokio vartotojo padaryti sau pavaldų PVM, Pagalvės mokestį ar kokią žemesnės kategorijos formą.
    Tuo tarpu DK flangą sustiprino Valdovas666 (buvęs s-nusirašymų. lt viešpats, kurį iš sosto išvertė intrigantai pavaldiniai, vėliau įkūrę keistą, amžinai laimingų ir tik geras emocijas skleidžiančių nuobodų karalystę. Pasivadino ta keista liaudis gelsvassienas. lt. Hm, kadangi jie iš dalies gali būti talentingi, daugiau minimi čia nebus). Prie šių dviejų dar prisidėjo dėl gimtadienių ir saulės pamišęs AntiJėzus. Jo nauda ir veikla šioje kovoje nelabai aiški ir nelabai žinoma. Bet reikia manyti, kad ji buvo. Manau... Buvo dar keletas antraeilių kareivėlių, linkusių į nusigėrimą ir betikslį polemizavimą.
    DK nutarė veikti gudrumu. Jis beldėsi visais prieinamais belstukais, reikalaudamas uždažyti arba nuversti visus nurodomuosius ir nukreipiamuosius kelio kelio ženklus, rodančius kaip patekti į plagijuok. lt
    Taip pat pasinaudojęs exel'iu ir kitomis super pažangiomis programomis, jis infiltravosi į priešo tvirtovę ir baksnodamas statistikos ir sarašų budziganais sugebėjo sunaikinti daugiau nei 200 Akcizo klonų, tuo susilpnindamas mitą, apie plagijuok. lt masiškumą ir nepažeidžiamumą. DK nesustodamas agitavo priešo kareivius perbėgti į išsisėmę. lt, motyvuodamas Akcizo ir jo daugiarankių vykdoma „diedovščina“, dergimusi po kūriniais, komendanto valanda (tik vienas kūrinys per parą) ir kitais būtais arba nebūtais baubais. Suveikė. Truputį.
    Keletas Akcizo daugiarankių atsakė panašia ardomaja veikla. Suveikė. Truputį.
    Tačiau rimčiau Akcizo tai nesudomino. Jis pradėjo virsmą. Siekdamas tampti „Aukščiausiaja forma“ jis nutarė susilaikyti nuo aktyvių veiksmų priešo atžvilgiu, todėl vieninteliu jo atsaku buvo masiškas, keistas ir neaiškus antrinių formų apsilankymas išsisėmę. lt patalpose. Šis vizitas buvo toks neaiškus ir nesuprantamas, jog tikrąją jo prigimtį suvokė tik pats DK.
    Suvokdamas šlyjančią savo karių moralę, DK užkūrė '91 metų laidos propagandos mašiną, tačiau patyręs sabotažą iš piktybiškai nusiteikusių priešo agentų Chrizantemos ir Laumės kiek sulėtino apsukas. Reikėjo apmąstyti galimos išdavystės tarp savo patikėtinių galimybę.
    Nusistovėjo gan keistas status quo tarp pampstančio ir į apatiją grimstančio Akcizo ir niekuo nepasitikinčiu DK. Bet faktas lieka faktu. Į patą pakliuvę karvedžiai pajuto, kad nebėra tikrieji savo apkasų generolai. Jau greičiau mutavo į savotiškus „politrukus“...
    Bet juk negali istorija taip baigtis. Na, iš esmės gali, bet norisi pompastiško finalo.
    Prašau pompastika: gretimą pasaulį, kuris gyvena „ten kažkur už kampo“ į šipulius suskaldė Kibiru planetoidas, tarp šipulių likusią populiaciją išskerdė infantiliški vompieriai, vilkolakiai, kaukolakiai ir kita neaiški mistika, po to mistika buvo okupuota šlykštynių iš Marso, kuriems vadovavo paslaptinga asmenybė skambiu H. Wellso vardu... Bet negyventi ramiai kosmoso siaubūnams, kol griuvėsiuose veisias silikoninės jūrų kiaulytės ir t. t. Galiausiai iš kažkur atsibastė išbadėjęs A'tuinas ir švariai sugraužė likučius. O juk nuo švaraus kosmoso taip lengva viską pradėti iš naujo.

P. S. Palaiminti grafomanai, nes jų pasauliai klaikiai nuobodūs ir dvigubai tiek saugūs. Jų niekada negrauš sąžinė.