Pasiilgstu jų, pavasario gėlių
Ir saulės puokštės
Šypsenos akių, akių tavų ir
Nerimo širdies plakimo
Stuksenant laikrodžio rodyklei,
Kelrodei rytų ir vakarų ant
Durų slenksčio tuščio
Kūno žvilgsnio į manas akis
Žvelgiu su neapykanta
Nuryju duonos kąsnį mažą
Šio pasaulio dalį grimztančio
Mėnulio jūroje dangaus
Mėlynės spingsi akys tos
Vis stebi, stebi jos vasaros
Gaisrų padanges nudažytas
Svajų ir pasakų dažais
Kuriuos tik tu matai laukuos
Jau kyla vėjas pakeldamas
Bures į naują uostą nerimo
Dienų skaičiuot nebgalim šio
Birželio naktį...
2010 06 01


Jonas Daukantas


