.Flashback.

~Šalta. Šalta. Šalta. Tas nenusakomas šaltis sklindantis nuo tavęs, atima man kvapą.
Stingdo mano mintis iš vidaus.
Mano jausmus.
Mano...~

~Aš iš naujo bandau išgirsti tavo sielos šnabždesį.
Tavo ašarų skambesį.
Tavo minčių akordus.
Tavo tolstančių žingsnių aidą.
Kurio turbūt niekada nebeišgirsiu.

Iš naujo bandau išgirsti kritimą lapų,ilgą ir šviesią naktį...
Kada lange tik liūdnos mano akys,
Atspindi rodos, jau ne mano veidą.
Kažkieno kito.
Pavargusį ir prarastą veidą.
Jau nebeatpažįstamai apsiblaususias akis.
Nebetekusias bauginančios žalios spalvos.
Nieko.Visiškai nieko nebeliko.
O dar tu.
Nebepakęsiu to šalčio.
Sušalsiu visiškai, arba paskęsiu. Minčių jūroje.~

~Ką reiškia sugrįžimas į palėpę?
Į tą prisiminimų sklidiną taurę.
Tik ji vis labiau tuštėja,
Prisiminimai išeina kas sau.
Jos visos kertės skaudžiai atsiliepia
dusliu ilgesiu...
Debesimis ir vakaru.
Svajonėmis ir viltimis.
Meile ir neapykanta.
Gyvenimu.~

~Pavargę medžiai apsigaubę nematomu paslapties šydu.
Tyliai tyliai stovi naktyje.
Nepaliečiami. Nepasiekiami.
Jų šakos keliasi į dangų.
Į nežinomybę.
Kaip tas drugelis, kuris plasnojo
Aukštyn į saulę.
Ir nežinojo, kad ten sudegs.~