Dalykėliai

(nemoku)

aš nesugalvoju kas mano dievas.
kai nuo tavęs patvinsta venos
nežinau prieš ką prisiekčiau.
jei tikėčiau net  akimirkom kai
patalus palieka nuodėmės idėja.
ir betrūksta tik rudens -
puikaus fono supykti dėl nieko.

(dėl viso šito)

tu abejoji. apsimetu, kad nepastebiu
ir mes nieko nesukuriam. nieko.
tik šešėlius. tik žvakių šviesą.
tik tik tik tik kapsi ant sienos.
bandau pražiūrėti tave kiaurai.
tada mūsų šešėliai apsikabina
bet mes nepastebim.

(bet yra bet. nors kartais atrodo, kad daugiau)

bet paryčiais kai giliai lėtai kvėpuoji
kai saulė suteka į kūno linijas
aš stebiu tave kaip ritualą.
ir kažin kas traukia prisiglausti
įsiliet į man nežinomas apeigas.
net jei menkavertės jos
net jei amoralios...