Rytas kaip rytas –
Įraudę pusamžiai kiemsargiai
Tingiai kastuvais švysčioja,
Nosis sukišę į šalikus
Vaikai griuvinėja mokyklon
Ponios ir ponai skuba –
Tiksi svarbūs gyvenimai
Į pirštinėtas rankas
Tvirtai įsikibęs nerimas
Miestas kaip miestas –
Katinas tarp elgetos kojų trinasi
Smulkios malonės skimbčioja
Į vakar išertą skardinę
Sudilęs Katedros varpas
Paruošęs ilgą kalbą
Ilgesio dūžiais per širdį
Dar kartą
Dar kartą
Dar kartą
Išdidūs bažnyčių kryžiai
Blyksi šventumo šarvais
Sulysę, nujuodę varvekliai
Visų mūsų nuodėmėm varva
Šalčiu žuveliokus migdo
Sustingęs parko upelis
Iš lėto
Iš lėto sninga –
Vilnius man šiandien geras.