Kaukės

Man patikai, tikrai-
Peroksidiniai nualinti plaukai.
Geltoni, nudažyti, atrodantys gražiai.
Susukai galvą galutinai.

Mėgau prarūkytą, kostintį balsą
Ir kimų juoką bėgant iš krūtinės.
Prisipažinsiu, nors ir gėda-
Galėdavau klausyti vietoje lopšinės.

Patiko tas veidas-pudros keli sluoksniai,
Sintetinės riestos blakstienos.
Tos perdažytos akys-kalnų upokšniai,
Iš jų ašaros nuo tušo vis tekėjo.

Ech, o lūpos, pernokusios braškės...
(Neblogą lūpdažį tada turėjai)
Blizgučiai... Lyg žvaigždės ištyškę.
Gaila, kad manęs taip nemylėjai.

Aišku ir blizgantys žiedeliai,
Auskarai ir kiti stoties papuošalai
Mane žavėjo, rodė kelią,
Kol galva nusisuko visiškai.

Nepamiršiu ir pigiais kvepalais
Kvepiančio, pigaus kaip laiptinė kūno.
Bandau atsitiesti vargais negalais,
Nes jaučiu lyg užmuštas makiažinio perkūno.