Apžavai

Kerėtojau gudrusis, kodėl mane užbūrei
Savo benamio laivo burėm margomis?
Kokiais gi apžavais mane tu apkerėjai
Kad tavo veidą aš sapnuoju naktimis?

Ar savo kortose likimą mano įžiūrėjai
Kai šypsena apnuogino tavo baltus dantis?
Ar pamatei kiaurai, kaip suspurdėjo
Mano žaizdota vieniša širdis?

Ką tavo draugės žvaigždės pakuždėjo,
Kad nužvelgei mane tu vogčiomis?
Išaušo rytas, tavo burlaivis nuo kranto pajudėjo,
O mūsų paslaptį težino pieva ir naktis.