Mintyse į Kovą

Prapliumpa Kovas meile, saldžiu gėlių nektaru,
Ateina ir išeina kiekviena diena su saule.
Ir netyla šnekos apie žibutes, gvazdikus ir bijūnus,
Apie žolės kvapus, pavergusius mūs minkštas širdis.

Basi mes vaikštome po kiemo kerteles nesusimąstydami,
Kad galvą dabar glosto saulės rankos iš aukso nulipdytos.
Nebijome vilčių, svajonių begalinių,
Tetrokštame kasdien matyti mamą, tėtį, sūnų..

Ir lepindami šunį pasaldintu pyragu nuo lentynos,
Mes žvelgiame į kalną smilgų raštais išpaišytą.
Ir mintyse mums supas klausimas,
O kas neleis gėrėtis pavasario ir saulės peizažais nutapytais...?