Sparnai

Pralėkė paukštis laisvės keliu,
Nebeliko visai jokių klausimų.
Ir tu atsispirsi, pakilsi lengvai,
Užkariausi padangę savo sparnais.

Vėjas glamonės tavo veidą,
Pamirši visas aukščio baimes.
Liks tik didybė laisvės saldžios,
Tos pačios... sparnų neštos...

Begalybė. Štai ką jusi,
Aukštį visą tu nupūsi.
Bet jei pajusi, kad krenti,
Prisimink visus jausmus- jie ir vėl suteiks sparnus.