Programa - ištverti iki vakaro

Suplyšiu, dieve, ar kada nurims?
Kokia sprangi puota, vanduo negelbsti.
Į veidą spjaudžius septynioms mirtims,
Ar spėsiu puskubį gyvybės susileisti?

Kad mėgaujuos kančia, jau man sakei
Po antro spyrio lauk lipau nuo ešafoto
Dangaus ir pragaro durim sykiu trenkei:
„Šiukštu neįsileist giljotinuotos!

Blaškytus čia begalvė be naudos
Turėjom vieną, to paties Bulgakovo... ”
Uždusiu, dieve! Temsta! Išvaduok!
Programa minimum – ištverti iki vakaro.

Jei liko vyzdžiuose dar bent šiek tiek manęs,
Priimk kaip užstatą, ten visas kryžiaus kelias...
Parėmus dangų, pradedu nekęst
To ką renkuos, jei šiandien rinktis galima

“Tebesiblaško žemės kankinė basa?
Dar daužo popierinio karsto dangtį?
Tiek to... Įjunkit sąmonės šviesas
„Princesei“, vis užmirštančiai gyventi. “