Likimo pirštas

Kortos mestos, viskas jau nuspręsta,

Likimas linkęs žaist tik vieną kartą,

Tad derėtis, tik išrinktiesiems lemta.

Kartais noris šį bei tą pakeisti,

Sugrąžint, pakeisti, pakartoti,

Ar kitam savo lemtį atiduoti,

Bet likimas tik šelmiškai šypsotus,

Ne tu vienas, savo gyvenimu jau sotus.

Dažnai, turbūt jautiesi kaip - Sizifas,

Kurs akmenį –jau milijoną metų rita,

Juk kai esi, per žingsnį nuo viršūnės, laimės ar idilės,

Rodos, kad likimas tau ir vėl koja kišą.

Bet netektim ir praradimais,

Tiestas kelias į naujus atradimus.

Galbūt šį kartą tau lemta,

Įkopt į naują – aukštesnį Everestą.