Ulė

Pirma savaitė

Suskambo žadintuvas ir Ulė urgzdamas pakilo iš lovos. Įsispyrė į šlepetes ir nuklibinkščiavo į vonią. Apgraibomis surado šviesos jungtuką ir jį nuspaudė. Pamirksėjusi šviesa užsižiebė ir Ulė pradėjo plautis dantis. Atlikęs šią procedūrą Ulė apsiprausė ir pažiūrėjęs į laikrodį nusikeikė - panašu, kad jis eilinįsyk vėluos į darbą.
Vyras greitai apsirengė, apsimovė panašiausias viena į kitą kojines ir nėrė pro buto duris. Pro šalį ėjo kaimynė, akivaizdžiai ištroškusi eilinio pokalbio apie politiką, Ulė stabtelėjo, pritariamai palinksėjo, liūdnai padūsavo, pritarė dideliems mokesčiams, paprieštaravo mažoms pensijoms ir po kelių minučių jau spaudė savo Golfo greičio pedalą.
Lygiai šešiolika pastovėjimų prie šviesaforų, penki praeiviai besivelkantys per perėją ir galiausiai Ulė keikdamasis jau spraudė  savo bolidą į ankštą tarpą perpildytoje stovėjimo aikštelėje. Pavėluota penkiolika minučių. „Šaunumėlis“, pamanė vyras, besivilkdamas darbinį kombinezoną ir mintyse repetuodamas eilinį pasiteisinimą dėl vėlavimo.
Prašliaužė aštuonios valandos. Ulė pakabino kombinezoną į spintelę ir išėjęs laukan prisidegė cigaretę. Šalia rūkė pora bendradarbių, ekspresyviai aptarinėdami Kažkokiais krepšinio varžybas. Ulei nebuvo įdomūs tie bendradarbiai, o juo labiau Kažkokios sumautos krepšinio varžybos. Nusispjovęs jis sėdo į automobilį ir patraukė namų link.
Namai. Koldūnai. Alus. Dušas. Cigaretė. Televizorius. Miegas.