Burtai

Ir vėl čigonė kortas meta
Ant stalo krenta kortos trys
Ką jos šiandieną gero žada
Ką malonaus ji pasakys?
Iškritęs čirvų tūzas...
-Tai meilė tau, vaikeli,
-Karalius stovi, tai bus jis
-O čia, šita dama šalia,
Negera daros, -varžovė mano ji.
Ką man daryti, jei jau toks likimas?
Ar pasiduoti, ar kovot?
Gal griebti moteriškus ginklus
O gal paimt ir atitolt?
Iš pirmo, taip - į grožio saloną!
Nedelsiant keičiame fasoną
Po to į aprangą lekiu,
Dar užsuku į batų rojų
Aukštakulnius, kaip mat dedu.
Ir štai, prie namo durų stoviu, vos kvepuoju
Duris pravėrė jis...
-Mieloji, mano, aš vėluoju,
-Einu su kolega sutikt.
Nusispiriu batus, - ech, viskas veltui
Ir koks jisai ožys...

Pasiimu aš taurę vyno, laiškelį jam parašau
Padažius lūpas raudoniu ryškiu
Prie laiško pėdsaką darau...
Išeinu... duris smarkiai užtrenkus
Pas draugę sielvarto išliet
Užuot tais batais smarkiai trenkus
Man ašaras reikės praliet..
Pas draugę besišnekučiuojant
Apraudant moterų dalias
Suskamba mano telefonas
-Alio, mieloji, kas gi čia?
-Kodėl laiškelis ant stalo guli?
-Kodėl tu palieki mane?
-Gyvenime taip nemylėjau nieko,
-Kaip myliu aš tave...
Mergaitės, mielos, netikėkit burtais
Čigonės nežinos jausmų
Kas myli, neišduos, neskaudins
Bet jei buries, ar myli tu?:)