Aš laikau rankose Žemę
Ugnies rate
Širdis tai šviesa
Virš kalnų raudonų
Ir geometrinių arkų
Milijonai akių lyg
Vartai į begalybę
Bet kraujas užnuodytas
Baime ir tamsa
Akla, užteršta
Apsvaigus nuo ašarų
Lyg vėjyje dulkės
Jie sako - Mes Niekas
Per šimtmečius braidom
Žudydami laiką
Praeity, ateity
Bet kur tik ne ČIA
Ir DABAR
Kur milijonai akių
Į tave žiūri
Ir sako Tu Esi Tai