Apkabinti žmogų

Tu atėjai už stalo paprašytas,
Karštos bulvienės, rūgpienio pasrėbti,
Tada buvai dar jaunas, netašytas,
Ir nemokėjai arti ir akėti.

Bet tu likai kaip brolis mano gryčioj,
Vagom tiesiom gyvenimą lyg lauką
Arei žmonėms su meile ir be pykčio,
Eilėm aruodus pylei savo tautai.

Šiandien tau širdis mes prie kojų  nešam,
Ir renkam žodžius skausmui išsakyti,
Kartu į laisvę mes išplaukę esam,
Kad naują puslapį istorijai rašyti.

skiriu poetui J. M. atminti

2011. 02. 16