Kas aš

Buvau  skaidriu lietaus lašu,
norėjau sutikti kitą lašą
ir bėgt drauge lango stiklu,
tapti srove, kuri likimą neša.

Dabar esu šaltoji snaigė,
noriu sušilti prie karštos širdies,
nesvarbu - reikės išnykt, ištirpti
ir mano vardo niekas neminės.

Pavasary  lašu pavirsiu,
sugrįšiu žemėn kaip rasa,
pagirdysiu ramunės žiedą,
kad meilė būtų išburta.