delta

alfa upės deltoje
žvejo veidas
pašlijęs kaip protas
ir tik budri sąmonė
fiksuoja vaizdus
užrašo ant nendrės
žodžius

kol vėjas
su pasibjaurėjimu nupučia
nedalomų skaičių liekanas
ir sudraskytų jaučių
kraują

aš atnašauju dekadansą
po griūvančiu tiltu
sumaišau tai kas
skirta gyviems
ir kas mirusiems
bet nerandu
omegos