Draugai

Olegas- mažasis miestelio padauža, pradinukas, jau seniai nebenorintis mokytis. Gal ir iš viso niekada nenorėjo- tik mokykloje įdomiau nei namuose. Daugumą išdaigų sugalvodavo jis, o atlikėjai buvo kiti, dar mažesni. Ko labiausiai nemėgdavo- tai atsivesti į mokyklą tėvą, nes šis namuose sūnų gerokai „paauklėdavo“. Tada Olegas ilgai nenorėdavo grįžti į namus, bet gurgiantis pilvas priversdavo  kojas pačias pėdinti namų link.
    Kartą pavakare, vaikštinėdamas šalia mokyklos, jis pastebėjo muzikos klasėje šviesą ir sunerimo: „Kas ten vyksta? Gal kokie vagys pianiną vagia? Ot, sugausiu aš juos, būsiu mokyklos didvyris. Ką ten mokyklos - viso miestelio įžymybė! „ Strykt  strykt- užšoko ant laiptų, priplojo savo veidą prie lango stiklo. Klasėje, prie pianino, ant kėdės  sėdėjo maža šviesiaplaukė mergytė. Jos liesi pirštukai tvarkingai, ritmiškai žygiavo pianino klaviatūra. Iš pradžių paskambino dešine ranka, po to kaire, paskui abiem. Mergaitė mokėsi groti gamą. Ji garsiai  skaičiavo: ' viens ir du, ir'... Pirštukai irgi žinojo savo eilę: pirmas, antras, trečias, pirmas... Begrodama  pajuto žvilgsnį. Palengva atsisuko į lango pusę- iš gatvės prieblandos, tarsi kokio vaiduokliuko, matėsi Olego veidelis. Nosytė prisiplojusi, net pabalusi, burnelė prasižiojusi, stiklas aplink aprasojęs, plačios akytės  iš susidomėjimo tik klapt klapt... Mergytė draugiškai pamojo jam ranka ir pakvietė vidun. Susigėdęs Olegas  atšoko nuo lango ir pasislėpė  medžių tankmėje. „Ką, ar aš koks piemuo, ar ką, kad su panom draugaučiau? „ - apmaudžiai numojo ranka į kvietimą. Smalsumas neleido ilgai tūnoti pasislėpus, o čia dar pasigirdo užrakinamų mokyklos durų spragtelėjimas.. Mergytė nulipo laiptukais žemyn ir nuėjo apšviesta miestelio  gatve.  Berniukas paslapčia sekė  ją,  kol toji, nebesulaikydama juoko, atsigręžė į krūmus.
  - Ėgi, tai tu toks bailus, kad bijai šviesoje pasirodyti? -paklausė ji.  Olegas išlindo iš akacijų krūmo ir išdidžiai atrėžė:
  - Aš tavęs nepažįstu, o su nepažįstamais aš nekalbu.
  - Aš mokausi muzikos mokykloje, namuose neturiu pianino, todėl mokytoja man leidžia groti mokyklos pianinu. Ar tau patiko, kaip aš groju? - mergytė paklausė ir, nespėjus Olegui atsakyti, ji pasiūlė:
  -Aš ir rytoj penktą valandą ateisiu groti, ateik ir tu, jeigu nori.  Berniukas nieko neatsakė, tik nusišypsojo ir nubėgo namo. Mergytė, niūniuodama tik jai vienai žinomą dainelę, nustraksėjo gatvele...
Kaip jūs manote, ar ateis  Olegas rytoj į mokyklą apie penktą valandą vakaro? Ateis? ....