Virsmai (Poliarinę vasario naktį)

vidurnaktis
su granitine pilnatim
daužos į langus
ne neapkurtus aš
visi seniai išbėgiojo
kur smagu ir kur šilta
paliko tik klaidžiot mane
melsvoj monitoriaus šviesoj
sustabarėjęs būvis
o gal kaip tik gyvenimas
poliarinė vasario naktis
sugurusiais pirštais pažarstė
žodžius nelyg žarijas
kai į sniegą vandenys virto
ėjau ledo kabančiais tiltais
savęs parsivest