Senasis Juvelyras

kasdien gramdau laiką nuo žalvario -
darbo metu,
o žalvarį nuo laiko - laisvalaikiu.
kol naršau prisiminimuose
vėjo bangos kutena Damos,
sedinčios priešais, blakstienas;
Dekoratoriais bėgioja spalvinės gamos;
gintarai apsinuoginę droviai žybsi
delnuose ir kviečia
prie altorelių akmens;
akimirkai saulės spinduliai
apgaubia viską
ir Dama užsimerkia. - -
bet dar niekada nemačiau liūdnos
Auksaplaukės,
tokios kaip mano sapne,
jei žalvarinė Ji būtų -
stovėtų ant mano palangės,
per pilnatį sektume pasakas…