Mano mokiniai

Mano mokiniai išsklidę po margą svajonių pasaulį.
Vieni kilo, stiebėsi, kaip atkaklūs  bambuko želmenys- kiaurai per kliūtis- į šviesą, į dangų, į saulę, į žinojimą, į gyvenimo prasmės aukštybę. Jiems sekėsi, jie atkaklūs, jie turėjo tikslą ir jį pasiekė.
  Kiti mano mokiniai taip pat kilo į šviesą, į dangų ir saulę, bet liko džiaugtis šviesa miško tankmėje, matyti  virš savęs dangų ir saulę, ir svajoti apie gyvenimo prasmės aukštybę...
  Jie turėjo tikslą ir bandė pasiekti jį, bet siekiai liko gyventi jų svajonėse.
  Treti mano mokiniai taip pat norėjo kilti į šviesą ir dangų, į saulę. Jie manė turį tikslą ir jo siekiantys, bet palūžo kelio vidury. Šviesa -jų svajonėse, dangus ir saulė gyvena jų sapnuose, gyvenimo prasmės aukštybė- jų kliedesy. Jie irgi atkaklūs ir tiki, kad po klajonių nakties ateis šviesa...
  Visi jie- mano mokiniai, gyvenantys mano atminty, vilty, maldoj, svajoj, mano gyvenimo kely...