Ieškojau tavęs

Aš ieškojau tavęs, kaip romaus avinėlio,
užsislėpusio metų ir žodžių tankmėj.
Gi, atrodo, kad tu - tik mozaikos sakmė
iš organinio stiklo keistų gabalėlių.
Kaip dabar tavimi įtikėti iš naujo?
Ar dar verta tikrovę laikyti mitu?
Savimi ar buvai? Ar esi dėl kitų?
Teatspės tik dievai iš įkaitusio kraujo...
Užkeikimų ratu vėl mintis pasisuko
į nebūtą tave, avinėli romus.
Kilk ir eik vis tolyn, negrįžtąs į namus,
užmarštin kaip vaizdai iš pigaus atviruko.
Rėž per dangų žaibai botagu piemenėlio
tau negrįžtančiam kilpas keistai įmantrias.
Užkerėtą tave tik mozaikoj suras
kaip organinio stiklo kažkas gabalėlį.