Noriu paklausti
Ar galiu?
- Man ar sunku?
- Ar man Nelengva?
Geismas?
Ne, nedrįstu.
Gi riešuto kevale tupiu ir liūdžiu.
Antai coliukė viršeliais ropoja.
Supas, supas lapuos gluosnio.
Menu kaip jį apgauna medžiai.
- Ar Vasara jau?
- Neee – suošia.
- Ar jau žiema?
- Neee – suspiegia.
Ir kikena.
- Ar geismas?
- Ar galiu žiūrėti jau
kaip rangosi garbana.
- Ar jau galiu?
Už ausies landžioja,
virpteli ir palenda.
Trumpam.
Noriu būti coliuke
Žemėje rudais viršeliais,
Kad įžiūrėtum.
Dūdele ūbautum.
Melodijas.
Aš sekčiau iš paskos vis.
Dedies burtažodį tarįs.
Kartais trumpam tikiu.
Klanksendamas sakai:
- tik pašokim
O tai juk tavo geismas
Taip manąjam pirštų sąnarius bučiuoja