dangaus

Taip pilna dangaus
šalčio sūpynėse
nors tamsus
ir tylus jis,
po pusmilimetrį
žiedlapiais skleidžias
kasdien –

nieks nemato.

Šaltus dūmų debesis
gena iš burnos
piemenėlis liežuvis,
tik susilietus pirštams
kumštinėse vilnonių siūlų
gaudynėse –
šilta.

Bet vis tiek
kažkodėl
taip pilna dangaus
krūtinėj –

skleidžias jis,
mėlynai
beldžias į širdį

nors niekas nemato.