Priemiesčių suodžiai ant apledėjusio sniego.
Automobilių dėžutės su dviem žiburiais
skrodžia žiemos prietemą. Einu aplinkkeliais,
nes ilgiuosi estezių. Mano tikėjimas kaip
pernykštis dūlantis ir rudas medžio lapas.
Dieve, neprašau, kad mane nugirdytum
dangiškuoju vynu ir sukeltum religinę ekstazę.
Mano širdis ir akys neatlaikytų tokio žaibo.
Prašau, Dieve, padėk man būti sąmoningu
visose savo veiklose. Taipogi prašau daiktų
matymo aiškumo, kad kiekviename daikte
matyčiau jo Kūrėją. Ir kad mano lėti ir vieniši
pasivaikščiojimai po pramoninius priemiesčius,
kur gausu nukryžiuotų ir kraujuojančių daiktų,
būtų matančios maldos. Matymas išgelbės pasaulį.


Klounas de la Luna




