...

Pasaulyj būna slogūs vakarai.
Miesteliuos kartais ypač slogūs.
Kai laikrodžiuos kažkas ir negerai –
kai net blogai, kai klesti slogos

laike, kuris juokingai joks,
rodikliai dūksta, kol uždūsta,
kai veidrodis lig dugno išsijuoks,
namai teisme apkaltins būstą,

kad siautėja niekai, bandą
pasiekt viršūnę nežinia ko.
Stoge, kur čerpės ganosi banda,
piemuo jų kaminas užako.

Pasaulyj neršia vakarai,
rytams jie nepalieka šansų.
Einu kitur, kur jau tikrai
visai linksmai šiek tiek  pasensiu.