Tiltai

Ir štai, šaltas vėjas
tave verčia susitraukti.
Eini senamiesčio grindiniu rusvu,
ir matai,
kaip spynos rūdyja
nuo tavo netinkamų raktų.

Žmonės juokiasi iš nevilties
kvailo ir kuproto,
pirštais bandančio atrakinti
geležines spynas,
prisegtas prie svetimo tilto.

O tu vis bandai jį nurengti ir
paruošti tinkamą naudojimui.
Vėliau bandai prisijaukinti
nelabasias spynas,
nepaklūstančias tavo
krauju verkiančioms
rankoms.

Ir kuo toliau,
tu vis labiau įsitikini:
tavo meilės tikimybė rytoj mažesnė.