Primyniau koja savo veidą,
parodžiau akimis kelius.
Prakeiktas skausmas strėles laido
Į mėlynus dangaus tolius.
Pradingęs gėdos jausmas
Skaudžiai kanda.
Po žalią žolę, krūmelius
Po baltą sniegą
Takeliu grįžtu.
Per dieną, naktį verkia veidas,
Bet siela sako man “apsiramink”
Surinkusi šukes
Iš praeities žengiu į saulę
Po kojom – dabartis.
Žalias akis gyvenimas pradengia
Nuo pakraščių – į vidurį.
Ir iš gelmės – laukan.