Prieš atsakant į klausimą,
Reikėtų aptarti vyšnias ir obuolius (obelis),
Jų prasidėjimą iš nekaltos žiedlapių sueities,
Embriono stadiją, niekam tikusią rūgščią
Paauglystę vasaros dailiomis dienomis ir
Brandą, atėjusią su lietumi ir mirštančiais lapais.
Po gedulingos žiemos - prisikėlimas ir
Vėl daugybė nekaltų prasidėjimų;
Prasidėjimai kartojasi kas 365 paras
Ir ketvirtį, o jei kuri obelis tampa
Nevaisinga - nupjauna, iškasa su šaknimis
Ir pasodina naują energinga hermafroditą
Arba nesodina nieko.
Na, Baltakis sakė, kad "Žolė ta pati, medžiai tie patys, laisvės troškimas tas pats". Japonų poezija (apie vyšnių žydėjimą), žydų raštai, pasakojimai apie kabančiuosius Semiramidės sodus liudija, kad žydėjo sodai. O šiaip ką. Pradžia ir pabaiga labai dirbtinos. Na gal pradžia siejasi su kažkokiu ankstesniu kūriniu (jei čia iš kokio nors ciklo "Ciklai"), bet skaitant kaip savarankišką tekstą tampa neaišku, į kokį klausimą čia atsakinėjama. Taip pat neaišku, kodėl reikia aptarti vyšnias, nes paskui kalbama tik apie obelis. Ir pabaiga - tas kvailas retorinis klausimas. Nei į tvorą, nei į mietą. Pati idėja gal ir pusėtina, bet nepasakyčiau, kad labai gerai įgyvendinta. Ypač antras posmas - kalbėjimas tampa labiau proziškas, nei poetiškas.
Reikia bibliją skaityti, arba bent "Biblijos linksmybės" :) - nereikės "durnų" klausimų uždavinėti, bet tik už tą klausimą - ***, nes šiaip eiliukas perdaug "moksliškas":)
Hermafroditas – individas, kuriame vystosi ir vyriškos, ir moteriškos lytinės ląstelės. Hermafroditizmas - abiejų lyčių turėjimas vienu metu. Sliekai taip pat.