Neužkapojo kardu kryžiuočiai- Išlikai. Nesudegei Pilėnų ugny- Pakilai. Pirčiupio kaimo pelenuos- Rusenai. Po tankų viršrais neverkei- Dainavai. Dar buvo Baltijos Kelias- Sujungei Tuos, kurie negali klūpoti.. <<< >>>
Manoji žemė Lietuva - toks mažas mažas lopinėlis, esu laiminga, kad aš čia gimiau. Vaikystėj bėginėjau.
Manoji žemė Lietuva - išlikusi per tūkstančius metų, esi brangi ir būsi visada: nenoriu, negaliu tavęs netekti.
Manoji žemė Lietuva nebus retežiais surakinta, jei būt ilga nuožmi kova - yra dar tų, kas Laisvę gintų...
Visų pirma reikėtų apsiginti nuo tokių lietuvių kalbos darkytojų kaip jūs - turėtų būti "jei būtŲ", t.y. tariamoji nuosaka, o ne bendratis. Ir žodis "retežis" ar "retežius" lietuvių kalboje nevartotinas. O šiaip ką. Banalu. Maironis apie tai jau dainavo išdainavo, jūs nieko naujo ir nieko savito nepasakot. Antro posmo paskutinė eilutė "nenoriu, negaliu tavęs netekti" skamba dirbtinai, nenatūraliai - nei yra tokia grėsmė, nei ką. T.y. trūksta nuoširdumo, kalbate ne apie tai, ką esate patyrusi, o tai, apie ką galbūt kažkur skaitėte. Trūksta ryšio su pirmine tikrove.
... ir ji ne tavo, nes neleistinai jau pradėjo jos parceliavimą, kurios teritorijos (žemių) jau 10 procentų išparduota užsieniečiams. Girdėjau kalbant apie kiniečių invaziją į "po tankų vikšrais neverkusią, bet - dainavusią???..." Lietuvą, 1000000 jaunų vislių kiniečių ir tada bus... vai kas bus, motinėle, vai kas bus? Tokia "laisvės" ir neegzistavusios, ir neegzistuojančios nepriklausomybės fantasmagorija.