Mes dviese...

buvom dviese
viename,
atėjo laikas
palydėsiu Ją,
tiesiog paleisiu
žvakės liepsnoje...

Laisva
aš susiliesiu su gamta
ir vėjas nešykštės gaivumo,
ir vasaros liūtis,
ir saulė dosniai
šilumos atseikės.

Ir Bus Nauja Pradžia,
be žodžių, be garsų,
senų nuvalkiotų minčių,
tikra palaima be jausmų.
Pradžia tokia,
kokia ji turi būti...

Tuomet, čia pat,
po kruopelytę, po ląstelę
save surinksiu, sustyguosiu,
naujai atgimsiu.

Štai, aš Viena,
vienintėlė tokia...