Jie

Šermukšnių šakos tarsi rankos
Artojo
Nuo sunkių darbų nusviro.
Girdžiu ir šiandien dar
Kaip tėvas arklį ragina ir varo...
O nebėra jo...
Nebėra tėvelio gyvo.

Mama prisėdus ant suolelio
Pavargo...
Nuo sunkios gyvenimo naštos pailso.
Ar pameni, kiek daug darbų
Jos gležnos, švelnios rankos
Iš karto -
Su šypsena ir meile darbui dirbo.

Jauti, kaip skausmas širdį veria?...
Nusišypsok...
Gyvenimas ne vien tik liūdnos gaidos.
Paklausk, ar liūdna jiems?
Paklausk, ar jiems negera?
Atsakys:
-Gyvenime tiek laimės ir pilnatvės
Kaip dabar -
Dar niekada nepajutau.
Tu patikėk...
Dabar jiems tikrai gera.