Ilgesys. Melancholija. Gęstanti vakarykštė žvaigždė. Darbai gerų žmonių... Ilgesys. Liūdesys. Neapsakomas dangaus žydrumas, neįžiūrimas veido giedrumas. Skraidantys lapai – ruduo. Žodžių nereikšmingumas – tyla... Viskas... Viskas kaip viena. Mostai, kalbos, žiovulys, vaikų žaidimai,... Kalbantys kūnai, neprakalbinamas akmuo. Tik kertėje sustingusi šluota. Tik puodukas, pamirštas ant stalo. Išmėtyti lapai, nepabaigtas megzti šalikas, naktis banali kaip daugelis jų. Nemiga, mintys, skriejančios toliau už mėnulį. Blogos nuojautos, išsigalvojimai, nepagrįstos baimės, velniškos baimės...
Laimė kažkur toli, ne čia, o ten, kur leidžiasi saulė. Laimė toks keistas dalykas. Laimė tada, kai jautiesi laimingas, kai džiūgauji, šypsaisi, kai širdyje gera. Laimė – vakarykštėje dienoje, nepagaunama, nesulaikoma, kaip paukštis išsprūsta iš rankų. Kartais gali būti sužeistas... Laimė gyventi ar egzistuoti? Laimė gyvenimą lyg pieštukais spalvoti. Laimė liejasi eilėmis, kurių niekas neskaitys, jos neišliks, nes kažkur pasimes, pasimirš... Mintis keičia mintį arba pratęsia prieš tai pasakytą, kartais pritrūksta žodžių... Laimė – tai pritrūkti žodžių, galbūt laimė – mylėti kažką.
Ilgesys. Trapu... Didybė.