Be pavadinimo

Baisiai senos žaizdos džiūva,
Tempia širdys jas tolyn,
Mūsų pilkos sielos pūva,
Vis tamsioj duobėj gilyn.

Nėr ramybės, nėr taikos.
Matau tik tiesą skaudžią.
Liūdnas rytas – man pradžia dienos,
O lengvai jis nepaleidžia.

Bet pasaulis mūs ne toks,
Medžių lapai nuo kaitros apsaugo.
Saldūs vaisiai po šaltos žiemos sunoks,
Ir stebėsim visa tai nuo aukšto kalno.