Lyg smėlis

Byra smėlis iš saujos lėtai,
Paliečia švelniai pirštų galus,
Atrodo tvirtai ką tik saujoj laikei,
Bet jis vis byra, tuojau nebebus,

Suspaust truputėlį, palaikyt dar ilgiau
Tu vis bandai ir spaudi kumščius,
Bet byra jis vis, gal net ir greičiau
Ir jau atrodo regi savo delnus tuščius,

Ir sauja kita tu vis smėlį semi
Prieš saulę jis taip spindi, jis žėri,
Atrodo, kad pildosi troškimai širdį,
Bet smėlis byra, lieka delnai tušti.

Smėlio laikrodžiai suduš, tikiu,
Ir nors akimirkai tai sustabdysiu...