žiemiškas

susirenka tekstus poetai
ir išsitrynę iš skaitovų burnų
salomėjiškai per sniegą – –

žiemą laukai pabalę ir
žaltvykslės išlaksčiusios
iš posmų neturi namų

glaudžiasi švelniomis
nugarėlėmis kelius degina
o tu sakai – karščiuoju

druskos daugėja lyg sniego –
troškina visais pasaulio
vandenimis ar ledu jau

taip laukti kitų mėnesių
slepiantis baltuose šešėliuose
trumpam apakti

tada susitikti
žiūrėti albinosų akimis
kol dar tekstai neperrašyti

ir nieko nematyti