Sakė, kad gyvybe ruseni.

Norėjau
Tik išpildyti norą nekaltą.
Ir pajust
Medžio šlamesį
Jau paskutinį kartą.
Paskutinį kartą
Prisiliest prie žievės
Dengiančios širdį
It šydas.
Nepraleidžiančios nieko,
Ir rodos, kad dar besaugodoma bijo.
Tik ko?
Tamsos ar saulės spindulių?
O gal manęs su tūkstančiai bėdų?
- Na ko gi tu bijai?
Atsakymo vis negirdžiu,
Nekalbėdamam
Tau bus labai sunku.
O dar man sakė žmonės,
Kad tavy galybe aš pajaust galiu...
Ak melagiai,
Tu ir jie.
Nekenčiu visų.
Palieku ir negrįžtu.
Jau niekada.











Aha, žinau, kad  nieko gero: s