Only one feeling

Kreivos kambario sienos
erdvę riboja
ir mažina
Štai, ko gi man reikėjo -
visko, tik be vitražo.
Keista neįprastai keliauti,
kojos taip nevirpėjo,
gaudyti vėjo kvapą,
kurio visada reikėjo.
Bėgti ir apsimesti,
kad skruostų neraižo ašaros,
skristi ir vėl numesti
slegiantį mažą bagažą.
Ir visada visko maža
net neužtenka rankos.
Sako ji gniaužia, traiško
net nepaskaičius laiško.
Jausmas po jausmo
liejasi,
bet pasivyt nespėja,
šiandien išgyvenau aš,
o rytoj žydi
alėja,
nes tai...
Mano kūrybos fėja,
vieta, kuri medų sėja.
Ir kvapas...
saldus, kurio nereikėjo,
tačiau juk širdis tikėjo...
O šią minutę noriu
šilto šiaurinio vėjo.