Tikėjimas

Parplaukė į uostą
Paskutinis laivas,
Už jo jau nieko nematyt.

Mes laukėm ir žadėjom
Pakeist save, neniekinti
Preziumuojamų teisybės normų.
Kas vakarą prieš miegą meldėm, kad rytą būt kitaip, bet... bet rytas buvo vis tas pats.
Laike įstrigome lyg skęsdami upėje dievo,
Kurio nepažinome,
Apsilankiusio mumyse.