R.N.

Bičiuli, galima sakyt – brolau,
juk nesvarbu, kad kažkada tyla bus
ten, kur triukšmavom, ten, kur sušilau, 
svarbu nebuvome ten glebūs,
o buvom ypač nerimti,
o buvom taip sveikai pašėlę,
lyg truputėlį ištremti
į savo muzikų šešėlį,
ten buvo gera, lyg kitiems
kad būna gera ir geriau nebūna.
Kai kada nors tau viduje sutems,
atšiaušk čionai, pas kaimo atskalūną.
Mes įsigersime tvirtai
ir, gerbiamasai skaičių generole,
beveik numirsime. Ir tai
duos skaičiams po neblogą rolę.