Kaip laukiu aš pavasario,
Kai vėl gėlytės sužydės,
Kai prie langelio mažas paukštis,
Priskridęs tyliai man čiulbės.
Aš laukiu saulės spindulių,
Kurie medžius paglosto,
Taip noriu mamai aš gėlių,
Įteikt, regėt kaip ji su šypsena jas uosto.
Aš noriu vėl begiot per žalią pievą,
Nukristi ir linksmai kvatotis tarp žiedų,
Norėčiau aš dainuoti su sesute,
Ant aukšto kalno, prie žalių pušų.
Norėčiau čiaudėti išvydus saulę,
Ir bėgt į jūrą tarp bangų,
O tėtis man sakytų atsigręžęs:
- ateik, dukryte, mamytė kužda - jau vėlu.