Rašyk
Eilės (79193)
Fantastika (2335)
Esė (1603)
Proza (11086)
Vaikams (2735)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Leiskite man nieko nebesitikėt -
Tik plaukioti pilku asfaltu,
Kaktusus širdy pasėt
Ir gyventi lyg nekaltai,

Kaip gyvena kad visi;
Ramiai klapsėt akim plėvėtom
Ir - gink Dieve - nesikeikt,
Ploti visada laiku ir vietoj;

Vaikščiot apgalvotai, atsargiai,
Kad nepakliūt, kur nėra išėjimo;
Nežvelgti nė į vieną pavydžiai.

Leiskite... ar reikia man leidimo?
O gal aš labai seniai jau
Vaikštau tais pilkais arimais?
2011-01-26 00:32
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-26 17:28
tictac_it



plaukioju sau arimais
sunku - valktis akyse
supraskit - čia dėl rimo
liūdesių kaktusynas ...
:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-26 14:08
Kristina Poderyte
Dar reikia grynint, posmai čia netiktų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-26 02:41
kiemo razborkės
Gal ir seniai, aš nežinau... "Kaip gyvena kad visi"; "Kad nepakliūt, kur nėra išėjimo", čia negaliu susilaikyt nepriminęs, jog išėjote iš gramatikos ribų. Ir nesuprasi, kokią jūs pusę palaikote, ar visų, ar savo. Tie pilki arimai, jūs jų nebenorite, ar tiesiog diskutuojate su savimi, jog pačiai reikia pamiršt savumą? Toks silpnokas darbas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą