......

Leisk vėjui išdžiovinti ašaras,
Ir saulei apakinti akis.
Nebijok, tai mano pasaulis šiltas,
Jis tave apsaugos ir ramins.

Visur, kur tik matysi žydrą dangų,
nors lopinėlį jo dalies.
Prisimink, kiek daug svajonių,
Sudužo glėbyje nakties.

Ar tai snaigės krenta iš dangaus?
Ar tai tu bučiuoji mano veidą?
Man nebereikia nei šalčio nei tylos,
Nes aš girdžiu kaip slėnis atkartoja tavo vardą.